- iškorinėti
- 1 iškorinė́ti intr. išvaikščioti kurį laiką perkarusiam, nesveikam: Iškorinė́jo perkaręs visą nedėlią (apie ligonį) Ktk. \ korinėti; iškorinėti; nusikorinėti; pakorinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nusikorinėti — 1 nusikorinėti, nusikõrinėti J vaikščiojant pavargti, nusivaryti: Par dieną nusikorinėji žmogus KlvrŽ. Nusikorinės karvė ganyklo[je], t. y. apsivaikščios, pavargs J. korinėti; iškorinėti; nusikorinėti; pakorinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakorinėti — 1 pakorinėti intr. kiek pavaikščioti (apie silpną ligonį): Ans taip nusirgo, kad vos pakorinė[ja] po kambarį Šv. korinėti; iškorinėti; nusikorinėti; pakorinėti … Dictionary of the Lithuanian Language